Spalio 1-ąją Kipre pamatysime daug baltų vėliavų su vario spalvos salos kontūru ir dviem alyvmedžio šakelėmis. Nikosijoje vyks iškilmingi renginiai, karinis paradas, valstybės institucijos nedirbs.
Kipras švęs savo Nepriklausomybės dieną.
Tačiau čia slypi viena įdomiausių šios šventės detalių:
Kipras nepriklausomybę gavo ne 1960 metų spalio 1 dieną.
Tikroji Kipro Respublikos gimimo data yra 1960 metų rugpjūčio 16-oji.
Kodėl tada švenčiame spalio 1-ąją?
Norint tai suprasti, reikia sugrįžti keliais dešimtmečiais atgal.
82 BRITŲ VALDYMO METAI
1878 metais Osmanų imperija perdavė Didžiajai Britanijai Kipro administravimą. 1914 metais britai salą aneksavo, o 1925 metais Kipras oficialiai tapo Didžiosios Britanijos karūnos kolonija.
XX amžiaus viduryje vis garsiau skambėjo klausimas, kokia turėtų būti Kipro ateitis.
Didelė dalis Kipro graikų siekė enosis – salos prijungimo prie Graikijos, o Kipro turkų bendruomenėje stiprėjo tam prieštaraujanti pozicija ir taksim – salos padalijimo idėja.
1955–1959 metais vyko EOKA ginkluota kova prieš britų kolonijinę valdžią.
Tačiau galutinis šios kovos rezultatas buvo nei enosis, nei taksim.
Buvo pasirinktas trečiasis kelias:
nepriklausoma Kipro Respublika.
ZIURICHO IR LONDONO SUSITARIMAI
1959 metais Graikija ir Turkija Ciuriche pasiekė susitarimą dėl būsimos Kipro valstybės pagrindų.
Netrukus susitarimai buvo patvirtinti Londone, dalyvaujant Didžiajai Britanijai bei Kipro graikų ir Kipro turkų atstovams – arkivyskupui Makariosui ir Fazıl Küçük.
Taip buvo sukurtas gana neįprastas būsimos valstybės modelis.
Prezidentu turėjo būti Kipro graikas, viceprezidentu – Kipro turkas. Ministrų Taryboje buvo numatyti 7 Kipro graikų ir 3 Kipro turkų ministrai, o parlamente ir valstybės institucijose – specialios abiejų bendruomenių atstovavimo taisyklės.
1960 metais prezidentu tapo arkivyskupas Makarios III, o viceprezidentu – Fazıl Küçük.
Tačiau kartu su nepriklausomybe atsirado dar vienas iki šiol Kipro istorijoje nepaprastai svarbus dalykas.
GARANTIJŲ SUTARTIS – KĄ JI IŠ TIESŲ REIŠKĖ?
1960 metų rugpjūčio 16 dieną buvo pasirašytos kelios pagrindinės sutartys, tarp jų:
Kipro Respublikos įsteigimo sutartis, Garantijų sutartis ir Aljanso sutartis.
Garantijų sutarties šalimis tapo:
Kipro Respublika
Graikija
Turkija
Jungtinė Karalystė.
Graikija, Turkija ir Jungtinė Karalystė tapo vadinamosiomis garantuojančiomis valstybėmis.
Jos įsipareigojo garantuoti Kipro Respublikos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir 1960 metais sukurtą konstitucinę santvarką.
Bet Garantijų sutartyje buvo dar viena ypač svarbi nuostata.
Kipras įsipareigojo nesijungti su jokia kita valstybe, o veikla, kuria būtų siekiama salą prijungti prie kitos valstybės arba ją padalyti, buvo uždrausta.
Kitaip tariant, teisiškai buvo siekiama užkirsti kelią abiem tuo metu konkuruojančioms idėjoms:
enosis – susijungimui su Graikija,
ir taksim – salos padalijimui.
GARSUSIS GARANTIJŲ SUTARTIES IV STRAIPSNIS
Būtent šis straipsnis vėliau tapo vienu labiausiai ginčijamų dokumentų Kipro istorijoje.
Jame buvo nustatyta, kad pažeidus sutartį Graikija, Turkija ir Jungtinė Karalystė pirmiausia turi tartis dėl bendrų veiksmų.
Tačiau jeigu bendri veiksmai neįmanomi, kiekviena iš trijų garantuojančių valstybių pasiliko teisę imtis veiksmų, kurių vienintelis tikslas turėjo būti 1960 metų sutartimis sukurtos padėties atkūrimas.
Ši nuostata tapo ypač reikšminga 1974 metais ir iki šiol skirtingų Kipro konflikto pusių interpretuojama nevienodai.
Todėl kalbant apie 1960 metų Kipro nepriklausomybę svarbu suprasti: tai nebuvo tiesiog kolonijos virtimas visiškai nuo ankstesnių galių atsieta valstybe.
Buvo sukurta sudėtinga tarptautinių garantijų sistema.
O BRITAI IŠ KIPRO VISIŠKAI NEPASITRAUKĖ
Tai dar viena labai įdomi detalė.
Didžioji Britanija atsisakė kolonijinės valdžios Kipre, tačiau pasiliko dvi teritorijas:
Akrotiri ir Dhekelia.
Jos netapo Kipro Respublikos teritorija.
1960 metų Įsteigimo sutartyje aiškiai nustatyta, kad šios dvi teritorijos lieka Jungtinės Karalystės suvereniomis bazių teritorijomis.
Todėl ir šiandien važiuodami per Kiprą galime kirsti teritoriją, kuri politiškai nėra Kipro Respublikos dalis.
Tai vienas iš 1960 metų susitarimų palikimų, išlikusių iki mūsų dienų.
1960 METŲ RUGPJŪČIO 16-OJI – TIKROJI RESPUBLIKOS GIMIMO DIENA
1960 metų rugpjūčio 16 dieną Nikosijoje įsigaliojo Kipro Respublikos Konstitucija ir buvo pasirašytos valstybę įsteigusios tarptautinės sutartys.
Britų kolonijinė valdžia baigėsi.
Gimė Kipro Respublika – Republic of Cyprus / Κυπριακή Δημοκρατία / Kıbrıs Cumhuriyeti.
JAV diplomatiniai dokumentai taip pat fiksuoja, kad būtent rugpjūčio 16 dieną Kipro Respublika pradėjo egzistuoti, o Jungtinės Valstijos tą pačią dieną ją pripažino.
Taigi kodėl šiandien niekas Kipre nepriklausomybės nešvenčia rugpjūčio 16-ąją?
PRIEŽASTIS STEBĖTINAI PAPRASTA – KIPRO VASARA
Pirmaisiais Respublikos metais nepriklausomybės metinės iš tiesų buvo minimos rugpjūtį.
Rugpjūčio 16-oji oficialiai buvo švenčiama 1961 ir 1962 metais.
Tačiau iškilo labai praktiška problema.
Rugpjūtis Kipre – pats karščiausias metų ir atostogų laikotarpis. Tuo metu daug užsienio diplomatų išvykdavo iš salos, todėl organizuoti valstybines iškilmes buvo nepatogu.
Ir štai viena gražiausių istorinių detalių.
1963 metų liepos 11 dieną Kipro Ministrų Taryba vienbalsiai nusprendė Nepriklausomybės dienos minėjimą perkelti į spalio 1-ąją.
Tuo metu Ministrų Taryboje dar dirbo 7 Kipro graikų ir 3 Kipro turkų ministrai, taigi sprendimą priėmė pati pirminė dviem bendruomenėms sukurta Kipro Respublikos vyriausybė.
Štai kodėl atsirado neįprasta situacija:
valstybė gimė rugpjūčio 16 dieną,
bet savo gimtadienį švenčia spalio 1-ąją.
O KIPRO VĖLIAVA?
Nauja valstybė gavo ir visiškai naują simbolį.
Balta Kipro vėliava sąmoningai buvo kuriama taip, kad neatkartotų nei Graikijos, nei Turkijos nacionalinių simbolių.
Jos centre – vario spalvos Kipro salos žemėlapis.
Tai neatsitiktinė spalva. Kipras nuo senovės garsėjo vario telkiniais, o salos istorija su šiuo metalu susijusi tūkstančius metų.
Po salos kontūru – dvi alyvmedžio šakelės, simbolizuojančios taiką.
1960 metų rugpjūtį, pasibaigus britų valdžiai, Kipro vėliava pakeitė Jungtinės Karalystės vėliavą ant valstybinių pastatų.
Ir turbūt sunku būtų sugalvoti prasmingesnį simbolį valstybei, kuri buvo kuriama kaip dviejų salos bendruomenių bendras politinis namas.
KIPRO NEPRIKLAUSOMYBĖ, KURI BUVO KOMPROMISAS
Kipro Respublikos gimimas nebuvo paprastas pasakojimas apie tautą, iškovojusią nepriklausomybę ir sukūrusią valstybę pagal savo pačios pasirinktą modelį.
1959–1960 metų susitarimai buvo kompromisas tarp labai skirtingų interesų – Kipro graikų, Kipro turkų, Graikijos, Turkijos ir Didžiosios Britanijos.
Vieni norėjo enosis.
Kiti tam priešinosi ir siekė apsaugos nuo salos prijungimo prie Graikijos.
Britanija norėjo išsaugoti savo strategines karines teritorijas.
Galiausiai atsirado nepriklausoma Kipro Respublika, kurios nepriklausomybę turėjo garantuoti trys užsienio valstybės.
Šios sistemos prieštaravimai labai greitai išryškėjo. Jau 1963 metais prasidėjo rimta konstitucinė ir tarpbendruomeninė krizė, o vėlesni įvykiai atvedė iki dramatiškų 1974 metų įvykių ir salos padalijimo, kurio pasekmės jaučiamos iki šiol.
Tačiau pati Kipro Respublika išliko.
1960 metais gimusi valstybė vėliau tapo Jungtinių Tautų nare, o 2004 metais – Europos Sąjungos nare.
Todėl spalio 1-oji Kipre yra daugiau nei dar viena nedarbo diena.
Tai priminimas apie labai neįprastą mažos Viduržemio jūros salos kelią į valstybingumą.
Ir kitą kartą spalio 1-ąją pamatę virš Kipro plazdančią baltą vėliavą su vario spalvos sala prisiminkite mažą istorinį paradoksą:
švenčiame spalio 1-ąją, tačiau Kipro Respublikos gimimo liudijime įrašyta visai kita data – 1960 metų rugpjūčio 16-oji.
