Paslaptingoji po vandeniu paskendusi Šv. Nikolajaus bažnyčia – vieta, kur susitinka istorija ir didžiausia Kipro vandens saugykla
Vos 12 kilometrų nuo Limasolio, važiuojant link Troodo kalnų, tyvuliuoja didžiausias Kipro dirbtinis ežeras – Kurio (Kouris) rezervuaras. Jis nėra tik gražus kraštovaizdis. Tai svarbiausia Kipro gėlo vandens saugykla, nuo kurios priklauso vandens tiekimas dešimtims tūkstančių salos gyventojų.
Po šio ežero vandeniu slypi senasis Alasos kaimas, o jo simboliu tapo 1936 metais pastatyta Šv. Nikolajaus bažnyčia.
Kodėl buvo paaukotas visas kaimas?
Po nepriklausomybės Kipras sparčiai augo, tačiau vandens išteklių vis labiau trūko. Dar 1968 metais gimė idėja pastatyti didžiausią salos užtvanką, o statybos prasidėjo 1984-aisiais. 1988 metais rezervuaras buvo pradėtas pildyti vandeniu.
Gyventojai buvo perkelti į naują Alasos kaimą ant kalvos. Kartu iš bažnyčios buvo išneštos ikonos, liturginiai indai ir kitos vertybės. Tačiau paties pastato niekas negriovė – buvo nuspręsta leisti jam likti būsimo ežero dugne.
Kokios upės maitina šį ežerą?
Kurio rezervuaras surenka vandenį iš trijų pagrindinių Troodo kalnų upių:
Kouris – didžiausios upės;
Limnatis;
Kryos.
Be to, papildomas vanduo į rezervuarą atvedamas požeminiu tuneliu iš Diarizos upės, todėl ši sistema aprūpina vandeniu didelę pietinės Kipro dalies dalį. Ji yra Pietų vandens perdavimo projekto (Southern Conveyor Project) širdis.
Kiek vandens telpa rezervuare?
Kurio rezervuaro talpa siekia apie 115 milijonų kubinių metrų vandens.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tai yra maždaug:
115 milijardų litrų vandens;
beveik 46 000 olimpinių baseinų.
Vien šis rezervuaras gali sukaupti apie 40 % visų Kipro gėlo vandens atsargų rezervuaruose, todėl jis laikomas strategiškai svarbiausiu saloje.
Kada bažnyčia visiškai paskęsta?
Vandens lygis kasmet labai keičiasi.
Įprastai vasaros pabaigoje galima apeiti bažnyčią pėsčiomis, o lietingomis žiemomis ji vėl pasineria į vandenį.
Nuo rezervuaro pastatymo jis persipildė keturis kartus – 2004, 2012, 2019 ir 2020 metais. Tuomet virš vandens kyšojo tik varpinė, o kai kuriomis akimirkomis buvo matomas vos kupolas ir kryžius. Tai itin retas vaizdas, kurį daugelis fotografų medžioja daugelį metų. Tai puikiai parodo mano pačios darytos nuotraukos su užrašu kada buvo fotografuota ir kaip keitėsi vandens lygis čia.
Visai kitoks vaizdas buvo 2025–2026 metais, kai dėl užsitęsusios sausros vandens lygis nukrito tiek, kad bažnyčia vėl beveik visa išniro iš ežero. Tai priminė ne tik senąjį Alasos kaimą, bet ir parodė, kokia trapi yra Kipro vandens sistema.
