Dažnai sulaukiu klausimo – kodėl gyvenu būtent Peyia? Juk Kipras toks didelis ir gražus. Atsakymas labai paprastas – aš įsimylėjau šį kraštą iš pirmo žvilgsnio. Kažkada buvau sužavėta Asyžiumi. Ten netgi vyko maža mano transformacija. Pamačius šį kaimą nušviesta saulės, supratau – čia mano vieta.
Man Peyia – tai vieta, kur Kipras atsiskleidžia visu savo grožiu. Čia nėra tik vienas gražus paplūdimys ar vienas lankytinas objektas. Čia gamta kiekvieną dieną primena, kokia ji gali būti didinga. Čia vyrauja ramybė ir tyla. Taip, tai kaimas. Bet kiek jis turi savyje privalumų :
Vos už kelių minučių – Avako tarpeklis. Laukinis, didingas, išskobtas vandens per tūkstančius metų. Tai vieta, kur vaikštai lyg kitame pasaulyje, tarp aukštų uolų, figmedžių ir gamtos tylos.
Toliau – baltosios Peyia uolos. Kai saulė leidžiasi į Viduržemio jūrą, jos nusidažo švelniais aukso ir rausvais atspalviais. Kiekvieną kartą sustoju jomis pasigrožėti, nors čia gyvenu jau ne vienerius metus.
Šalia ilsisi garsusis laivas Edro III – ne tik laivo katastrofos istorija, bet ir viena įspūdingiausių vietų stebėti saulėlydžius. Atrodo, lyg jūra jo niekada nenorėtų paleisti.
Jei paklaustumėte manęs, kur pajusti tikrą Viduržemio jūros ramybę, nedvejodama atsakyčiau – Coral Bay ir Coralia. Nors juos skiria vos kelios minutės kelio, kiekvienas turi savo charakterį.
Coral Bay – tai auksinio smėlio įlanka, kurią lyg glėbyje saugo uolos. Vanduo čia dažniausiai ramus, skaidrus ir žydras, todėl ši vieta puikiai tinka tiek šeimoms su vaikais, tiek tiems, kurie tiesiog nori ilgai plūduriuoti šiltoje Viduržemio jūroje. Vakarais paplūdimys prisipildo švelnios saulės šviesos, o horizontą nuspalvina vieni gražiausių saulėlydžių Kipre.
Visai šalia – Coralia. Ji tylesnė, ramesnė ir, mano akimis, dar artimesnė gamtai. Čia jūra kasdien atrodo vis kitokia – nuo švelnios turkio spalvos iki sodriai mėlynos. Pakrantėje girdisi tik bangų mūša ir cikadų giesmės, o vakare atrodo, kad laikas tiesiog sustoja.
Man patinka, kad šios vietos leidžia pasirinkti nuotaiką. Vieną dieną norisi gyvesnio Coral Bay šurmulio, kitą – ramios Coralia tylos. Ir abi jos primena, kodėl Kipras vadinamas saulės ir jūros sala.
Kai vedu čia keliautojus, visada sakau – neskubėkite. Nusimaukite batus, įbriskite į šiltą jūrą, atsisėskite ant smėlio ir bent kelioms minutėms pamirškite laikrodį. Nes tik taip galima pajusti tikrąją Peyia dvasią.
Galbūt todėl man ši vieta niekada nepabosta. Kiekvieną rytą jūra pasitinka vis kitomis spalvomis, o kiekvienas saulėlydis primena, kad gražiausi kelionių prisiminimai gimsta ne iš skubėjimo, o iš akimirkų, kurias leidžiame sau tiesiog išgyventi.
O dar yra laukiniai paplūdimiai. Vietos, kur kiekvieną vasarą į krantą sugrįžta jūriniai vėžliai dėti kiaušinių. Todėl čia ypač jautiesi gamtos svečias, o ne šeimininkas. Šį kraštą reikia ne tik aplankyti, bet ir saugoti.
Man labai patinka, kad Peyia nėra triukšmingas kurortas. Čia dar galima atrasti tikrą Kiprą – ramų, nuoširdų, kvepiantį pušimis, jūros druska ir laukinėmis žolelėmis. Rytais mane pasitinka kalnai, vakarais – saulė, grimztanti į jūrą. Ir kiekviena diena čia kitokia.
Per tiek metų supratau vieną dalyką – namais tampa ne ta vieta, kurioje gimsti. Namais tampa ta vieta, kurioje kasdien nusišypsai.
Todėl ir gyvenu Peyia. Ir kiekvieną kartą, rodydama šį kraštą savo keliautojams, džiaugiuosi, kad galiu pasidalinti ne tik gražiausiomis vietomis, bet ir tuo jausmu, kurį pati čia atradau. Galbūt būtent todėl tiek žmonių, kartą apsilankę Peyia, vėliau vėl sugrįžta.
Vakar dienos akimirkos ir kelionės po mano kaimą su linksma keliautojų grupe.
