Aukštai Troodo kalnuose, kur žiemą virš pušynų kyla rūkas, o vasarą oras kvepia sakais ir laukiniais čiobreliais, daugiau kaip devynis šimtmečius stovi Kykkos vienuolynas. Tai ne tik garsiausias Kipro vienuolynas. Daugeliui kipriečių jis yra tautos atminties vieta, dvasinis prieglobstis ir gyvas salos istorijos liudininkas.
Legenda pasakoja, kad viskas prasidėjo XI amžiuje. Bizantijos imperatoriaus Aleksijaus I Komneno valdymo laikais į Kiprą buvo atgabenta ypatinga Dievo Motinos ikona, kuri, anot tradicijos, buvo nutapyta evangelisto Luko ranka. Šiai ikonai saugoti Troodo kalnuose buvo įkurtas vienuolynas, pavadintas Kykkos vardu. Per šimtmečius ikona tapo viena labiausiai gerbiamų stačiatikių relikvijų Rytų Viduržemio regione. � Ar žinojai, kodėl Throni ant grindų pavaizduotos bitutės? Kada norėjo atvežti į Kiprą stebuklingą paveikslą, buvo padėta ir kopija ir originalas. Vienuolis, kuris tuo metu turėjo atvežti paveikslą tarė : Dieve, duok ženklą, kuris yra originalus Marijos paveikslas. Tuo metu atskrido bitutė ir nutūpė ant jo.
Tačiau Kykkos istorija nebuvo rami.
Kalnuose stovintis vienuolynas ne kartą kentėjo nuo gaisrų. Mediniai pastatai degė, sienos griuvo, tačiau vienuolynas vėl ir vėl buvo atstatomas. Iš pirmųjų XI amžiaus statinių iki mūsų dienų neišliko nieko. Dabartinis kompleksas daugiausia susiformavo XVIII–XIX amžiuose po paskutinių didžiųjų gaisrų, o šiandien matomi pastatai daugiausia yra XIX amžiaus kūrinys.
Ilgus šimtmečius Kykkos buvo ne tik maldos vieta. Čia veikė mokykla, buvo perrašinėjamos knygos, saugomi rankraščiai ir relikvijos. Osmanų valdymo metais vienuolynas tapo vienu svarbiausių graikų kultūros ir kalbos išsaugojimo centrų Kipre. Kai kitose vietose keitėsi valdžios ir imperijos, Troodo kalnų tyloje vienuoliai saugojo tai, kas salos žmonėms buvo brangiausia – tikėjimą ir tapatybę.
XX amžiuje Kykkos vardas susijungė su žmogumi, kurį žino kiekvienas kiprietis – arkivyskupu Makariu III. Būsimasis pirmasis Kipro prezidentas į vienuolyną atvyko dar jaunas, čia pradėjo vienuolio kelią ir iš čia išėjo į didžiąją Kipro istoriją. Net ir tapęs valstybės vadovu jis išlaikė ypatingą ryšį su Kykkos. Netoli vienuolyno, Throni kalvos viršūnėje, šiandien yra jo kapas, nuo kurio atsiveria vienas gražiausių Troodo panoramų.
� Ar žinojai, kad 1974.07.15 d po graikų EOKA B perversmo Kipre, Makarijus III spėjo pabėgti iš Nikosijos, nors graikai paskelbė, kad jis žuvo ir pabėgo būtent į Kykkos vienuolyną? Tą sužinoję graikai su tankais vyko iki vienuolyno ir buvo net šauta į patį vienuolyną? Britai priversti buvo 1974.07.19 Makarijų III išvešti į Britaniją.
Įdomu tai, kad daugelis lankytojų šiandien mano matantys senovinį Bizantijos laikų vienuolyną. Tačiau pažvelgus į XX amžiaus vidurio nuotraukas atsiveria visai kitoks vaizdas.
1955 metų fotografijose Kykkos atrodo santūrus ir asketiškas. Baltais tinkuotais fasadais, paprastomis arkadomis ir beveik be dekoracijų. Kiemuose nėra nei auksinių mozaikų, nei spalvingų šventųjų atvaizdų, kurie šiandien taip žavi lankytojus. Tuo metu vienuolynas labiau priminė tradicinį kalnų vienuolių prieglobstį nei didingą piligrimų centrą.
Didysis virsmas prasidėjo XX amžiaus pabaigoje.
1991–1993 metais buvo įgyvendintas vienas ambicingiausių vienuolyno meninių projektų jo istorijoje. Koridoriai, arkados, vidiniai kiemai ir sienos buvo papuošti naujomis mozaikomis bei freskomis. Darbuose dalyvavo garsūs Kipro mozaikų meistrai iš Kepolas šeimos ir kiti ikonografai. Jų tikslas buvo ne pakeisti vienuolyno dvasią, o vizualiai papasakoti krikščionybės istoriją kiekvienam čia atvykusiam žmogui.
Per kelerius metus baltos sienos virto tikru atviru Bizantijos meno muziejumi. Auksu spindinčiose mozaikose atsirado Kristaus, Dievo Motinos, apaštalų, Kipro šventųjų ir svarbiausių stačiatikybės įvykių vaizdai. Tai buvo ne senovės palikimas, o šiuolaikinių meistrų sukurtas tiltas tarp praeities ir dabarties.
Todėl šiandien Kykkos vienuolyne gyvena tarsi du pasauliai.
Vienas jų – senasis, gimęs XI amžiaus Bizantijoje, saugantis stebuklingąją ikoną, vienuolių maldas ir Kipro istorijos atmintį.
Kitas – naujasis, sukurtas XX amžiaus pabaigoje, kai baltos kalnų vienuolyno sienos pasipuošė aukso ir spalvų šviesa.
Ir vis dėlto svarbiausia čia lieka ne mozaikos.
Kai vakare nutyla turistų balsai ir virš Troodo kalnų leidžiasi saulė, Kykkos vėl tampa tuo, kuo buvo prieš devynis šimtmečius – ramybės vieta tarp dangaus ir kalnų, kur Kipro istorija vis dar kvėpuoja tarp senų akmenų ir pušų.
Parengta remiantis Kykkos vienuolyno istoriniais šaltiniais ir Kipro kultūros paveldo informacija.
1955 metų dvi juodai baltos foto parodo kaip tuo metu dar atrodė vienuolynas.
Noriu priminti, kad išvykos iš Pafoso į Kykkos vienuolyną vyksta visus metus. Norintys keliauti su manimi į šią vietą, aplankant ir kitas įdomias vietas, rašykite asmenine žinute.
