Šios dienos įspūdžiai dar niekaip nesusitalpina mintyse ir emocijose. Šiandien laisvadienis man ir kolegei Ugnei ir merginų planas chuliganas buvo nuvykti į Lara vėžlių paplūdimį patikrinti kiek jau yra lizdų ir aišku maudynės. Bekelė, tai su nuomotomis mašinomis draudžiama važiuoti.
Ramus smėlio paplūdimys, nedaug keturračių keliautojų ir džipų safario keleivių. Šita jūra. Bet banguota. Kadangi tikslas buvo nardyti, telefonas liko automobilyje. Turėjau tik kamerą. Atiduota sūnui, gal ką sumontuos iš Agios Georgios Peyia uostelio nėrimo. Banguoja, planas apiplaukti uolas neįmanomas. Belieka šokinėti per bangas. Liekame dviese ir tik ateina britų šeimyna. Liūdna, nes norėjome pasiplaukioti su vėžliais. Kaip ir mintys vykti į Agios Georgios Peyia uostą panardyti… bet staiga pamatome britų šeimą nerenčia į jūrą. Ogi ten didieji vėžliai. Emocijų pilna. Kol už kaukių, kamerų… beviltiška. Jie tokie dideli ir neįmanoma pavyti nuo kranto. 3 buvo. Nusivylėme ir grįžome į krantą. Ir tada prasidėjo didysis judėjimas palei krantą didžiųjų vėžlių. Kolegė gerai įvardino : žiūrėk, stalas plaukia 
valgomojo. 
tik pailgas. Nuostabus jausmas matyti kaip didieji vėžliai plaukia iš vienos „kavinės ” į kitą. Mėgavomės kokių 15 minučių puikiu vaizdu nuo kranto. Net nesinori trukdyti jų gyvenimo.
Tada grįžome pilnos emocijų į Agios Georgios Peyia valandai pasimėgauti povandeniniu gyvenimu ir į Viklari pavalgyti. Neskubant. Diena pilna įspūdžių ir vaizdų tik iš Viklari ir Sentiero By The Sea poilsio akimirka. Rytoj vėl išvyka su keliautojais. Štai toks gidų relaksas. Jis nuostabus. Ačiū kolegei Ugnei už gerą mintį ir kompaniją.
